957_ban_dzukijosmediena_46?1445348116
Projekto nariams
» Senasis dizainas

 

 

Dienos nuotrauka
Img?dir=public%2fimages%2fphotos&size=150&src=7l2mob48uo_october_20forest_
Medienos likučių žemėlapis
Partneriai

 

 

 

 

 

Naujienų prenumerata
:

VMT: Latvijos valstybiniuose miškuose

2016 metų liepos 28-29 d. Valstybinės miškų tarnybos specialistų grupė – direktorius Paulius Zolubas, direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius, miško naudojimo ir statistikos skyriaus vedėjas Darius Vižlenskas ir šio skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Kuliešis lankėsi Latvijoje, akcinėje bendrovėje – Latvijos valstybiniai miškai (toliau LVM). Vizito tikslas – susipažinti su LVM diegiama nepertraukiama miškų inventorizacija, apvalios medienos apskaitos sistema.
 
 
Lietuvos specialistai lankėsi LVM centrinėje būstinėje Rygoje (Vainodės g. 1) ir viename iš LVM regionų - Vidusdaugava regiono būstinėje Koksnėje. Centrinėje būstinėje Lietuvos specialistus priėmė ir apie LVM veiklą, miško išteklius, jų inventorizaciją, naudojimo planavimą supažindino LVM viceprezidentas Edvins Zakovics, miškų inventorizacijos sektoriaus vadovas Janis Dzelzitis, miško naudojimo vyriausiasis specialistas Viktor Gulbis, miško duomenų apdorojimo vadovas Juris Zarinš (pav.). Su LVM Vidusdaugavos regiono miškų ištekliais, jų naudojimu supažindino regiono miško ūkinės veiklos planavimo vadovas Janis Belickis, jo pavaduotojas Bronislovas Siksnans, kiti specialistai. Išvykoje į Vidusdaugavos miškus buvo susipažinta su pagrindiniais kirtimais kertamų medynų inventorizacija, kirtimų planavimu.
 
Latvijos valstybinius miškus tvarkančios įmonės „Latvijas valsts meži“ centrinėje būstinėje Rygoje (nuotraukoje pirmas iš dešinės – LVM viceprezidentas E. Zakovics, ketvirtas – miškų inventorizacijos sektoriaus vadovas J. Dzelzitis)
 
 
Pasitarimo su Latvijos specialistais metu (antras iš dešinės – miško naudojimo sektoriaus vyriausiasis specialistas V. Gulbis, trečias – miško duomenų apdorojimo vadovas J. Zarinš)
 
 
Išvykoje į objektus Vidusdaugavos regione
 
 
Diskusija miške (antras iš kairės – miško ūkinės veiklos planavimo Vidusdaugavos regione vadovas J. Belickis)
 
 
Latvija yra tarp 5 Europos šalių, turinčių didžiausią miškingumą (52 proc.). LVM valdo 1,63 mln. ha valstybinių miškų plotą, iš kurio 1,60 mln. ha yra miško žemė, apie 20 proc. miškų yra apsauginiai arba su gamtosauginiais veiklos apribojimais. LVM priklauso Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sferai. Nacionalinių parkų, rezervatų miškai patenka į Aplinkos ministerijos reguliavimo sferą. LVM valdomuose miškuose spygliuočių medynams tenka 68 proc., iš jų 46 proc. pušynams.

LVM įkurta 1999 m. spalio mėn., siekiant užtikrinti darnų bei racionalų ūkininkavimą pagrindinėje valstybinių miškų dalyje, nuolatos didinti šių miškų vertę bei gauti iš jų deramą grąžą. Vienas iš svarbiausių LVM uždavinių – užtikrinti nenutrūkstamą medienos tiekimą Latvijos teritorijoje veikiančioms medienos pramonės įmonėms. Medienos tiekimas pagal ilgalaikius susitarimus vietinėms įmonėms yra prioritetinis ir tik neturinti paklausos vietinėje rinkoje, mediena (popiermedžiai, malkos) gali būti eksportuojama.

Aukščiausias LVM valdymo organas yra akcininkų susirinkimas. LVM Valdyba su prezidentu, kartu ir administracijos vadovu, priešakyje yra atskaitinga LVM Tarybai, sudaromai 5 metams konkurso būdu. LVM veikla padalinta į 7 sektorius: miškininkystės, miško ūkio, medienos ruošos ir tiekimo, miškų infrastruktūros plėtros, sėklų ir sodmenų išauginimo, nekilnojamojo turto, medžioklės ir rekreacijos. 2016 m. pradžioje LVM tiesiogiai buvo įdarbintas 1021 darbuotojas, apie trečdalį visu darbuotojų dirba LVM centriniame padalinyje, kiti aštuoniuose regionuose ir 66 miškų rajonuose. Dauguma miško želdinimo, tvarkymo bei medienos ruošos darbų LVM atliekami rangovų, atrenkamų konkurso keliu. LVM konkursiniais pagrindais bendradarbiauja su 850 įmonių, suteikdama darbo vietas daugiau kaip 6 tūkst. dirbančiųjų. Nuosavos miško kirtimo, medienos ištraukimo bei išvežimo technikos LVM neturi. Netgi LVM centro būstinės pastatas yra nuomojamas pagal ilgalaikę sutartį. Pagrindinės investicijos tenka kelių statybai, melioracijos sistemų renovacijai, sodmenų išauginimo pajėgumų plėtrai. Didžioji dalis konkursų rangos darbams yra organizuojami LVM centre ir tik nedidelės apimties darbams – iki 4200 EUR konkursai organizuojami regionuose.
 

LVM veiklos sektoriai


Miškininkystės sektorius yra atsakingas už miškų atkūrimą ir jaunuolynų ugdymą. Vadovaujasi gauta iš miškų ūkio sektoriaus informacija apie pagrindinį miško naudojimą. Pusė miškų yra atkuriama želdant, likusi dalis – savaiminiu būdu. Jaunuolynai ugdomi ne mažiau 2 kartų. Pavyzdžiui, 2015 metais buvo atkurta 16 tūkst. ha miškų, iš jų 7,8 tūkst. ha želdant, išugdyta 41 tūkst. ha jaunuolynų. Šiame sektoriuje rangos būdu dirba apie 600 įmonių, 2000 dirbančiųjų.

Miško ūkio sektoriuje sprendžiami miško naudojimo - tarpinio ir pagrindinio kirtimo uždaviniai, vykdomos inventorizacijos, renkama reikalinga planavimo informacija, atliekamos miško naudojimo prognozės 50 metų, penkeriems, vieneriems metams ar dar trumpesniam laikotarpiui. Paskaičiuotos pagrindinio miško naudojimo apimtys penkeriems metams yra tvirtinamos Latvijos vyriausybės. LVM kasmet kertama vidutiniškai 15 tūkst. ha pagrindiniais kirtimais, iš jų 5 proc. ploto atvejiniais kirtimais. Ugdomieji kirtimai – retinimai vykdomi taip pat vidutiniškai 15 – 20 tūkst. ha plote, sanitariniai kirtimai – pagal reikalą. Kasmet kertama apie 5,5 mln. m3 medienos, iš jos apie 4,8 mln. m3 apvalios ir apie 0,8 mln. m3 nenukirstu mišku. Nenukirstu mišku parduodamos medienos apimtys kasmet mažėja.

Medienos ruošos ir tiekimo sektorius organizuoja pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų vykdymą, medienos sandėliavimą ir jos pristatymą į pirkėjo nurodytą vietą. Visus miško kirtimus ir medienos išvežimą atlieka rangovai, atrenkami konkursų keliu. Rangovai dirba pagal ilgalaikes sutartis, sudarytas dažniausiai 5 metams. Su pirmą kartą laimėjusiais konkursus, sutartys sudaromos dviems metams ar dar trumpesniam laikotarpiui. Rangovų atliekamų darbų kokybė yra pastoviai vertinama ir yra svarbus veiksnys nustatant konkurso laimėtoją. 2015 m. LVM valdomuose miškuose dirbo 57 medkirtės, 68 medvežės, 360 operatorių. Medieną pirkėjams pristatė 160 automobilių su 410 vairuotojų.

Sėklų paruošomis, jų kokybe, sodmenų išauginimu rūpinasi atitinkamas LVM sektorius su dviem padaliniais – šalies rytuose ir vakaruose. Sodmenis miškams atkurti augina trys strateginiai LVM medelynai ir šeši smulkesni. Pusė sodmenų LVM augina su uždara šaknų sistema, kitą pusę sudaro sodmenys auginami atvirame grunte arba kombinuojant abu būdus. Kasmet LVM medelynai pateikia į rinką 45 – 50 mln. sodinukų. Pavyzdžiui, 2015 metais savo reikmėms LVM panaudojo 23 mln. sodinukų, iš kurių 11,8 mln. pardavė vietos rinkoje ir 12 mln. sodinukų eksportavo, pagrindinai į Skandinavijos šalis. Nesenai pradėta taikyti sodmenų padengimo vaškiniu sluoksniu prieš jų išsodinimą technologija, užtikrinanti sodmenų apsaugą nuo straubliuko ar kitokių pažeidimų. LVM Kalsnavos arboretumas be sodmenų miškui pateikia į rinką daugiau nei 600 dekoratyvinių medžių ir krūmų rūšių ar jų atmainų.

LVM nekilnojamojo turto sektorius yra atsakingas už miškų teisinę registraciją, valstybiniuose miškuose esančių naudingųjų iškasenų išteklių registraciją, naujų miškų pirkimą. LVM planuoja valstybinių miškų registraciją užbaigti 2018 metais. Kasmet LVM įsigyja apie 1000 ha miškų besiribojančių su LVM valdomais miškais, esant 2500 ha metinei pasiūlai.

LVM infrastruktūros sektorius yra atsakingas už naujų kelių įrengimą, kelių priežiūrą, melioracijos sistemų priežiūrą ir atnaujinimą. Pastaraisiais metais daugiau orientuojamasi į naujų kelių statybą. Per visą LVM veiklos laikotarpį kasmet įrengiama apie 350 – 450 km naujų miško kelių. Tai leidžia esminiai sumažinti medienos transportavimo nuo kirtavietės iki miško sandėlio kaštus. Yra siekiama, jog netektų medienos transportuoti iš kirtavietės toliau nei 600 – 700 m ir būtų sukurtas 1,5 km/100 ha tankumo kelių tinklas. Sprendžiant naujo miško kelio statybos klausimą, vadovaujamasi kriterijumi, jog pastatytu keliu per 20 metų būtų išvežta ne mažiau kaip 10 000 m3 medienos. Miško kelio parametrai, jo plotis, pagrindas yra parenkami priklausomai nuo kelio apkrovos. LVM kelių statyboje dirba apie 3000 dirbančiųjų iš daugiau nei 150 įmonių.

LVM veikia du medžioklės, rekreacijos padaliniai, atsakingi už komercinių medžioklių, turizmo organizavimą, rekreacinių objektų miškuose įrengimą ir priežiūrą.

Tradiciniai padaliniai – miškų urėdijos, girininkijos su atitinkamomis administracijomis LVM “ištirpo”, jie buvo transformuoti į regionus, miškų rajonus, metinius ūkinės veiklos barus. Pagrindinis tokios reorganizacijos tikslas – užtikrinti veiklos progresą specializacijos pagrindu, pagrindiniuose veiklos baruose sutelkiant geriausius specialistus, bei didinant jų personalinę atsakomybę. Suprantama, jog siauroje veiklos srityje specialistai gali žymiai geriau suprasti ir įsavinti veiklos procesus, specialistus galima aprūpinti modernesne technika, technologijomis, pilniau jas išnaudoti, dažniau atnaujinti. Juk neveltui yra sakoma: „Devyni amatai – dešimtas badas“.

Visa LVM teritorija padalinta į 66 miškų rajonus (buvusios miškų įmonės), jie sugrupuoti į aštuonis regionus. Kiekvienas iš jų veikia pagal panašų modelį. Kiekviename regione yra skiriami trys labai tampriai informaciniame lygmenyje tarpusavyje bendradarbiaujantys pagrindiniai veiklos barai: 1) miškininkystės – miško atkūrimo ir jaunuolynų formavimo; 2) miško ūkinės veiklos – miško naudojimo; bei 3) miško ruošos – apvalios medienos sortimentų gamybos ir jų pateikimo vartotojams. Priklausomai nuo kiekvieno regiono miškų ploto, naudojimo apimčių yra nustatomas atitinkamos veiklos baro specialistų skaičius.

Taip subalansuotos LVM veiklos rezultatai kalba patys už save. LVM veiklos pajamos 2015 metais sudarė 262 mln. EUR (164 EUR/1 ha miško žemės ploto). LVM 2015 m. sumokėjo 68 mln. EUR dividendų į valstybės ir savivaldybės biudžetus, 17 mln. EUR korporacijos pajamų ir nuosavybės mokesčių, 12 mln. EUR socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčių. LVM pagal dirbančiųjų specialistų atlyginimus patenka į Latvijos įmonių, su geriausiai apmokamais specialistais, dešimtuką.


Nepertraukiamos miškų inventorizacijos, projektavimo ir projektų realizavimo patirtis Latvijos valstybiniuose miškuose


Nuo 2012 m. LVM buvo atsisakyta rinkoje veikiančių Miškotvarkos įmonių paslaugų, pereita prie nepertraukiamos miškų inventorizacijos (toliau NPMI) modelio, renkant reikalingą informaciją bei ją atnaujinant savo specialistų pajėgomis. Didžiąją dalį informacijos surenka LVM darbuotojai, dirbantys tiesiogiai miškininkystės, miško ūkio, bei miško ruošos sektoriuose. Pagrindinė rinkoje esančių miško inventorizacijos įmonių paslaugų atsisakymo priežastis – stabiliai nepatenkinama bei negerėjanti inventorizacijos darbų kokybė, neturėjimas galimybių identifikuoti paklaidas inventorizacijos medžiagos priėmimo metu, būtinybė atnaujinti duomenis dar nepasibaigus inventorizacijai, nemažas srautas bereikalingų duomenų, kai tuo tarpu tenka ilgai laukti kitos inventorizacijos patikslintiems duomenims gauti. Šiuo metu nėra atsisakyta bazinės sklypinės miškų inventorizacijos, nuo 2012 metų yra planuojama ją vykdyti kas 20 metų. Iki 2013 m. inventorizacija buvo vykdoma visame kadastriniame vienete, nuo 2013 m. NPMI gali būti vykdoma visame kadastriniame vienete ar jo dalyje miško savininko ar valdytojo nuožiūra. Viso kadastrinio vieneto sklypų duomenų atnaujinimas yra svarbus, siekiant patikslinti ūkinių priemonių vykdymą artimiausiam penkmečiui. Visų sklypų duomenys visuotinai yra atnaujinami aktualizavimo būdu, panaudojant modelius, kiekvienų metų sausio 1 d.

Duomenis atnaujinimui dėl ūkinės veiklos tarpinventorizaciniame laikotarpyje pateikia miškininkystės specialistai, kirtimų planuotojai, jų vykdytojai, o nepaliestuose ūkinės veiklos plotuose, nuo 2016 metų – miškų inventorizacijos specialistai. 
Iki 2013 m miškų inventorizacijos ir miškotvarkos specialistams pakako turėti reikalingą išsilavinimą ir registruotis Latvijos Valstybinėje miškų tarnyboje. Nuo 2013 metų kiekvienas su miškų inventorizacija, inventorizacijos duomenų atnaujinimu susijęs specialistas, privalo turėti sertifikatą. Sertifikatas išduodamas penkeriems metams, išlaikius teorinį egzaminą bei parodžius reikalingus praktinius gebėjimus. Egzaminai yra mokami, be to sertifikato turėtojas turi mokėti kasmetinį mokestį. LVM savo darbuotojams (kurioje dirba apie 300 sertifikuotų inventorizacijos specialistų) paprastai sumoka šiuos mokesčius. Sertifikuotų inventorizacijos specialistų darbas yra tikrinamas LVM kontrolės specialistų, taip pat akredituotos kontrolės institucijos. 

Visi grafiniai ir aprašomieji sklypinės miškų inventorizacijos duomenų pakeitimai pirmoje eilėje suderinami su Valstybine miškų tarnyba, atsakinga už miškų kadastro tvarkymą. Tik Valstybinei miškų tarnybai priėmus naujos miškų inventorizacijos, atliktos prieš ūkinę priemonę ar po jos, duomenis, jie įsiteisėja ir gali būti naudojami.

Nepertraukiamai miškų inventorizacijai metodiškai ir praktiškai vadovauja LVM Miško duomenų skyrius. Duomenis atnaujinimui pateikia LVM rajoniniai miškininkystės specialistai (jų yra 132, kiekviename rajone dirba po du specialistus, kurių vienas yra rajono vadovas, kitas – meistras), kirtimų planuotojai (jų taip pat yra 132, kiekvienam miškų rajonui tenka vidutiniškai po 2 kirtimų planuotojus), ir miško ruošos specialistai (jų yra 52). Darbų kokybę miške tikrina regionuose dirbantys kontrolės specialistai: atskirai miškininkystės, miško kirtimų planavimo ir miško ruošos darbams kontroliuoti. Duomenų bazės kontrolė yra pagrįsta logine kontrole, atliekama duomenų bazės tvarkymo specialistų.

NPMI metu inventorizacijos vienetas yra miško sklypas. Registruojami ir atnaujinami visi duomenys apie ribų bei medyno taksacinių rodiklių pasikeitimus atlikus retinimus, atrankinius ar atvejinius kirtimus, sanitarinius kirtimus, jaunuolynų ugdymą, kai pasikeitė vyraujanti medžių rūšis ar atlikus paskutinį jaunuolynų ugdymą, apželdinus sklypą. Priėmus sprendimą inventorizuoti visą kadastrinį vienetą, nepaliestų ūkinės veiklos sklypų inventorizaciją atlieka inventorizacijos specialistai.

Visi miškų inventorizacijos duomenys sudaro LVM GEO duomenų bazę. Ji yra atnaujinama atskirais etapais. Duomenų pakeitimai GEO duomenų bazėje pirmoje eilėje įregistruojami automatiniu būdu, nedelsiant po kirtimų, miško ūkinės veiklos darbų įvykdymo ir jų priėmimo, įrašant įvykdytos priemonės tipą (kodą) ir įvykdymo datą. Sklypų ribos ir aprašomoji informacija yra atnaujinami rankiniu būdu miško duomenų specialistų per vieną mėn. nuo priemonės įvykdymo. Įrengus kelius ar rekonstravus melioracijos sistemas yra įkeliami atitinkamai kelio ar griovio geodeziniai duomenys, koreguojamos sklypų, besiribojančių su šiais objektais, ribos.


Miškų tvarkymas Vidusdaugavos regione


Vidusdaugavos regiono ribos, kaip ir visų kitų regionų yra nustatytos kelių, upių, kitų gamtinių objektų ribomis. Vidusdaugavos miškai užima 184 800 ha plotą. Jie apima 8 miškų rajonus, yra suskirstyti į 56 planavimo vienetus, kiekvienas vidutiniškai po 3300 ha ploto. Kasmet ūkininkaujama vidutiniškai aštuoniuose planavimo vienetuose su vidutine 5-7 metų rotacija. Planavimo vienetų eiliškumas nustatomas pagal vieneto miškų būklę, medynų amžiaus struktūrą, kelių būklę. Regiono miškams yra keliami 5 tikslai: medienos auginimo – 70 proc. viso miškų ploto, medienos auginimo ir gamtos apsaugos – 10 proc. ploto, gamtos apsaugos – 9 proc. visų miškų ploto. Regione kasmet atkuriamos melioracinės sistemos 2500 ha plote, pastatoma 40 km naujų kelių.

Vidusdaugavos regione iš viso dirba 64 specialistai. Miškininkystės sektoriuje, su miškų atkūrimu ir jaunuolynų ugdymu, dirba 18 specialistų, iš jų 15 specialistų tiesiogiai miške organizuoja miškų atkūrimą ir jaunuolynų ugdymą bei užtikrina atitinkamą informacijos atnaujinimą. Vienam specialistui vidutiniškai tenka užtikrinti miškų atkūrimą 120 ha plote ir jaunuolynų ugdymą 300 ha plote.

Vidusdaugava regionas kasmet kerta apie 1700 ha pagrindinio naudojimo plynai ir 2000 ha retinimų. Prieškirtiminės inventorizacijos darbus, duomenų pateikimą pakeitimui kadastre, kirtimų planavimą atlieka miškų ūkio planavimo skyrius. Skyrius susideda iš 15 planuotojų, darbų kokybės kontrolės specialisto, skyriaus vadovo ir jo pavaduotojo, iš viso 18 specialistų. Vienam planuotojui tenka vidutiniškai parengti kirtimams 120 – 130 ha pagrindinių kirtimų ir tokį pat retinimo kirtimų plotą.

Sprendžiant pagrindinio miško naudojimo biržių išdėstymą, kaip ir visuose LVM miškuose, yra naudojama iš kanadiečių įsigyta programinė įranga. Jos pagalba, atsižvelgiant į visą eilę veiksnių, lemiančių ekonomiškiausio biržių išdėstymo varianto parinkimą, biržės paskirstomos pagal kirtimo metus. Po to formuojamas metinis kirtimo fondas. Planuotojas formuoja metinį darbų barą. Tuo tikslu planuotojas aplanko kiekvieną plotą, patikslina biržės ribas, jas pažymi dažais, posūkio taškų padėtį išmatuoja GPS prietaisu. Planuotojas patikslina medyno rūšinę sudėtį, amžių, aukštį, skerspločių sumą, tam naudojamas kampinio matavimo prietaisas. Patikslinamas medyno vidutinis skersmuo, kadangi nuo jo labai priklauso kertamo medyno sortimentinė struktūra. Medienos paskirstymui pagal sortimentus naudojama ankstesnių metų analogiškose sąlygose gauta medienos sortimentų išeiga santykiniais vienetais, ją patikslinant atsižvelgus į nagrinėjamo medyno ypatumus. Miške planuotojas naudoja planšetinį kompiuterį, suformuoja reikalingus dokumentus, parenka vietą medienos sandėliui, parengia biržės technologinę kortelę.

Retinimo kirtimai paprastai vykdomi sklypais. Planuotojas turi įvertinti viso sklypo retinimo tikslingumą, atitinkamai pakoreguoti sklypo ribas, retinamo medyno parametrus, ypač skerspločių sumą, vidutinį kertamų medžių skersmenį. Suderinus sklypų ribų ir medynų rodiklių pokyčius su Valstybine miškų tarnyba, biržių parengimo dokumentai patenka miško ruošos specialistams.

Miško ruošą organizuoja ir prižiūri regiono miško ruošos ir medienos tiekimo padalinys. Šio padalinio vienam specialistui tenka vidutiniškai 100 000 m3 iškertamos apvaliosios medienos per metus. Vidusdaugavos regione dirba 10 miško ruošos specialistų, iš jų 8 tiesiogiai miške. Miško ruošos specialistas kontroliuoja medžių pjovimo ir sortimentavimo kokybę, medkirtės vykdomą medienos apskaitą, atlieka kontrolinius matavimus, reguliariai seka visą apvaliosios medienos judėjimą biržėje ir miško sandėlyje: iškirstos miške, išvežtos į sandėlį ar pirkėjams medienos kiekį. Pabaigus darbus biržėje planuotojas sudaro iškirstos ir parduotos medienos balansą.

Sandėlyje kiekvienas sortimentas kraunamas atskirai. Kiekvieno sortimento rietuvė turi kortelę su pažymėtu sortimento kodu. Dauguma biržėje gaminamų sortimentų yra skirti konkretiems pirkėjams ir išvežami neilgai trukus po jų pagaminimo. Vairuotojai kraunasi mašinas paprastai nedalyvaujant LVM atstovams. Medienos pardavimo sutartyje yra nurodoma, jog į automobilį turi būti pakrauta iki 32 m3 medienos, už ką atsako vairuotojas. Mediena yra matuojama nepriklausomų matuotojų ir priimama pirkėjo kieme, sutartyje numatytoje vietoje. Visos miškavežės aprūpintos GPS imtuvais, važiuoja LVM optimaliai parinktu maršrutu, kas yra ypač svarbu polaidžio ar kitu metu. LVM veikianti logistikos sistema užtikrina medienos pateikimą pirkėjams iš artimiausių miškų.

Be išvardintų specialistų Vidusdaugavos regione du specialistai dirba su miškų inventorizacijos duomenų apdorojimu, du – su pagrindinio naudojimo biržių erdviniu išdėstymu, trys – su nekilnojamuoju turtu, vienas iš jų su mineraliniais žemės ištekliais, keturi – su miškų infrastruktūros planavimu, iš kurių trys dirba tiesiogiai miške. Du specialistai Vidusdaugavos regione dirba su aplinkosauginių priemonių planavimu, ūkinės veiklos poveikio aplinkai įvertinimu, aplinkosauginių objektų duomenų bazės atnaujinimu, vykdo saugomų rūšių, rekreacinių objektų monitoringą, LVM darbuotojų mokymus, konsultacijas ekosistemų išsaugojimo klausimais, kitus gamtosauginius projektus. Šeši darbuotojai iš 64 atlieka teisininkų, buhalterių, sekretorės darbus.

LVM taikoma NPMI jau leido gauti savalaikiai patikslinamų duomenų efektą – projektavimo ir ūkinės veiklos kokybės pagerėjimą. Pagrindiniai iššūkiai NPMI artimiausioje ateityje yra automatinis inventorizacijos duomenų įkėlimas į duomenų bazes, nedelsiant po jų nustatymo miške, informacinės nepertraukiamos miškų inventorizacijos sistemos bei duomenų pasikeitimo su Valstybine miškų tarnyba tobulinimas, nuotolinių metodų panaudojimo informacinėje sistemoje bandymai, ūkinės veiklos ir su ja susijusių pokyčių duomenyse registravimo tobulinimas.
 
 
 
Valstybinės miškų tarnybos inf.
 
 
 
 
 

Komentarai
Vaidas
2016-09-29 12:26:48
Ar nereikėjo iš miškotvarkos atstovo? Iš tarnybos tik vienas žmogus, kuris tikrai išmano... Visi kiti kam???... Apgailėtina...
Jo
2016-10-04 09:22:43
Nuo latvių kopijuojame regioninių medelynų modelį, dabar ir miškų valdymą .... o atrodo neseniai rėkėme, kad Latvija miškus iškirto....
MU MU
2016-11-29 08:56:12
Pas mus rėkauti yra normali gyvenimiška norma, tik deja kai reikia kažką padaryti ir parodyti kaip esam padarę, dingsta visa drąsa ir visi sugebėjimai..

*



Norėdami aktyvuoti mygtuką "Tinka", spragtelėkite ČIA.



Žaliavinės medienos kainos
Informacija atnaujinta 2017-11-07
Eglės rąstai 78 €/m3
Eglės plonrąsčiai 68 €/m3
Pušies rąstai 70 €/m3
Pušies plonrąsčiai 60 €/m3
Juodalksnio rąstai 70 €/m3
Beržo rąstai 140 €/m3
» Daugiau informacijos
Įmonių paieška
Reklama

 


 


 

 

 

 

 

Naudingos nuorodos