408_ban_privatus_miskai_46?1445348116
Projekto nariams
» Senasis dizainas

 

 

Dienos nuotrauka
Img?dir=public%2fimages%2fphotos&size=150&src=4gxmg54ryh_pb293791
Medienos likučių žemėlapis
Partneriai

 

 

 

 

 

Naujienų prenumerata
:

Nauji užmojai pertvarkyti valstybinį miškų ūkį pasėjo nerimą tarp miškininkų

 

Valstybinio miškų ūkio pertvarka – vienas pirmųjų darbų, kurio ėmėsi naujasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Kalbama apie  veiklos efektyvumo didinimą ir skaidrumą, žadama stiprinti girininkų ir eigulių pozicijas, tačiau miškininkų bendruomenei pateiktos politinės pertvarkos gairės sukėlė nemažai nerimo. Žmonės pasigenda aiškios vizijos, stebisi siekiu pertvarką įvykdyti labai greitai (nauja miškų valdymo įmonė, tikimasi, galėtų pradėti veikti nuo 2018 metų sausio 1 dienos), be to, įžvelgia grėsmių – tiek socialinių, tiek ir ekonominių.

 

 

Seimo nario pareiga – išklausyti ir išgirsti visas puses

 

                Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas dr. Kęstutis Mažeika tvirtina, kad aplinkos ministro Kęstučio Navicko pasiūlytos valstybinio miškų ūkio pertvarkos gairės jį įtikina – miškų ūkis turi veikti skaidriai ir efektyviai. Žinoma, išsaugant ir biologinę miškų įvairovę, saugomas teritorijas rekreacines zonas. Lietuva turėtų sukurti savo ūkininkavimo modelį, kuris būtų kažkur per vidurį, vertinant kaimynų ūkininkavimo patirtį: Skandinavijos šalyse, pavyzdžiui, kertami dideli plotai, daug kertama plynai, kas iš tiesų yra efektyvu ir jie nemato tame nieko blogo, o Vokietijoje ir miškų savininkų daugiau, ir kirtavietės mažesnės.

                „Verslininkai kalba, kad mes atsilikę nuo pasaulio, kad sistema trukdo, ir aš iš dalies jiems pritariu“, – sako dr. Kęstutis Mažeika, stebėdamasis, kad urėdijose veikia skirtingos vidinės valdymo sistemos, kad vien administracijos darbuotojų – daugiau nei 600.

                Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas neabejoja, kad biurokratinis mechanizmas valstybinio miškų ūkio sektoriuje yra per daug išsipūtęs, o  tiesiogiai miške dirbantis žmogus nuvertinamas, todėl būtina stiprinti girininkijų poziciją.

                „Visi sutariame, kad svarbiausias tikslas – išsaugoti miškus, bet kai pasižiūrime, kiek tiesioginio darbo miške vyksta, pamatome, kad ta „kepurė“ – buhalteriai, pavaduotojai ir kiti – gal tik vieną procentą savo darbo laiko miške būna. Svarbiausią vaidmenį matome girininkų ir eigulių“, – aiškina  dr. Kęstutis Mažeika. – „Dabar kai kurie miškų urėdai uždirba daugiau nei eilinis Seimo narys, o miške dirbančių žmonių atlyginimai yra neproporcingai maži, o jie galėtų padidėti net 1,5 karto, kaip pristatoma projekte“.

                Seimo narys pabrėžia, kad pertvarkant miškų ūkį siūloma steigti padalinius (kol kas kalbama apie devynis), taigi, regionai nebūtų palikti be darbuotojų ir be koordinavimo, ir regioninei politikai prieštaravimo nėra. Siūloma, kad girininkijose dirbtų po tris darbuotojus, kiekvienam būtų priskirta po 1000 hektarų miško ploto (mažiau nei daugeliui tenka prižiūrėti dabar), dėl to miškų priežiūra tik sustiprėtų. Dr. Kęstutis Mažeika primena, kad seniau (prieš daugiau nei dešimtmetį) girininkijos ir buvo stipresnės, dabar grįžtama prie to, kad jos vėl stiprinamos. Tikimasi, kad pakėlus eigulių atlyginimus jų motyvacija padidės, dirbti norinčių atsiras.

                Komentuodamas žmonių nuogąstavimus dėl atleidimo iš darbo,  dr. Kęstutis Mažeika primena, kad nemažai miškų urėdų yra jau užsitarnavę teisę į garbingą poilsį, kiti gi galės įsidarbinti naujos struktūros sistemoje.

                „Aš kaip Seimo narys neįsivaizduoju, kad turėtume drastiškai žmones išvaryti iš darbo, tikrai jiems turi būti galimybė sistemoje dirbti, rasti savo vietą“, – tiki Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Reikšdamas pagarbą patyrusiems specialistams prisimena gerąją vokiečių praktiką – ten prieš išeinant girininkui į pensiją jį pakeisti besiruošiantis žmogus metus drauge dirba, kad įgytų įgūdžių ir perimtų žinias.

                Paklaustas apie pertvarkos pasekmes verslui dr. Kęstutis Mažeika sako, kad jis šnekasi su visais ir mato, kad smulkaus verslo atstovai nerimauja dėl išskirtinių sąlygų stambiesiems, o pastarieji baiminasi, kad nebūtų sudarytos palankesnės sąlygos mažiesiems.

                „Nėra nei vieno, nei kito tikslo. Galiu užtikrinti, kad esame blaiviai ir sąmoningai mastantys ir kad mūsų siekis – užtikrinti visiems vienodas konkurencijos sąlygas. Ir niekas „nestumia“ jokių pertvarkų, galiu nuraminti visus“, – tvirtina Seimo narys.

                Dr. Kęstutis Mažeika mano, kad įsteigus vieną įmonę elektroninėje sistemoje turėtų būti skelbiami miško kirtimo planai ir konkretus kiekviename regione nukirstos medienos kiekis, kad verslininkams turėtų būti užtikrinta galimybė realiu laiku matyti visą reikalingą informaciją ir kad jie galėtų nusipirkti medieną, esančią ten, iš kur jiems patogiau ją atsivežti, mano, kad to paties sortimento parduodamos medienos įkainis turėtų būti vienodas visiems... Tiesa, jam pačiam dar kyla klausimų apie pardavimo procesą ir kitų, bet į juos turėtų būti atsakyta tolesniuose pertvarkos projekto svarstymuose, nes diskusijos dar tik prasidėjo.

                Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas patvirtino, kad Miškų įstatymo pakeitimo projektas dar nėra parengtas, kol kas daugiausiai kalbama apie struktūros pokyčius, o visi kiti didieji darbai – ateityje. Bet jis mano, kad įmanoma viską parengti tokiais terminais, kaip planuojama. Jeigu nauja įstatymo redakcija Seime būtų priimta iki liepos pirmos dienos, ji įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

                „Įstatymo projektas, manau, gims iš gairių, kurias turime. Jeigu namų darbus visi gerai padarysime, jeigu bus bendras sutarimas, tai viskas įmanoma, viskas padaroma. Bet kol kas vyksta aktyvios diskusijos. Dar susitiksim ir su ministru, ir ne tik komitete, bet ir visoje frakcijoje pertvarkos projektą svarstysime, visiems tai įdomu ir aktualu. Kol kas pagal turimą informaciją susidariau savo nuomonę, bet gal mane įtikins kitaip, stengiuosi visus išklausyti ir išgirsti“, – sako dr. Kęstutis Mažeika.

                Į naują Miškų įstatymo redakciją siūloma įtraukti ir nuostatas, kurios panaikintų privačių miškų savininkams taikomą 5 procentų mokestį už parduodamą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko nuomone, būtų teisinga jas priimti.

            

 

Dešimt metų laukė pertvarkos, bet pasiūlytoji vis tiek netikėta

 

             Apie būtinus pokyčius valstybinio miškų ūkyje kalbama jau ne vienerius metus, tačiau net ir generalinis miškų urėdas dr. Rimantas Prūsaitis, visada pasisakęs už permainas ir pritariantis vienos miškų ūkį valdančios įmonės steigimui, pripažino, kad ministro Kęstučio Navicko pasiūlytoji pertvarka jam buvo netikėta.

             „Aš dešimt metų reformos laukiu, bet šita vizija man dar neaiški. Gerbiu ministrą ir gerbiu jo nuomonę, bet nesuprantu, kur skubame, nes šiandien mes dar nieko neturime. Aišku tik tiek, kad viena įmonė ir kad nuo sausio mėnesio. O kas toliau, kokia ta įmonė, kaip ji veiks, nei studijų, nei ekonominio pagrindimo, nei paskaičiavimo...“, – kylančius klausimus žeria Generalinės miškų urėdijos vadovas.

             Jo teigimu, siūloma pertvarka turi daug privalumų, bet viską reikėtų daryti nuosekliai, etapais – pasiruošimo, starto, įgyvendinimo, o tikslas galėtų būti pasiektas per dvejus, trejus ar ketverius metus, bet ne per pusmetį.

             Valstybinis miškų ūkis mūsų šalyje veikia konkurencijos sąlygomis, yra valdomas didžiulis turtas, daug nuosavos technikos, dirba apie 4000 darbuotojų. Pertvarkos metu vyktų esminiai struktūros pokyčiai, manoma, kad būtų atleista apie 700 specialistų, dar ir kitų darbuotojų. Pertvarka paliestų ir mažas rangos įmones. Pasirašytos ilgalaikės sutartys, prisiimti įsipareigojimai, reikėtų daryti ir su tuo susijusius sprendimus. Šie klausimai pirmiausiai, dr. Rimanto Prūsaičio manymu, turėtų būti pateikti Konsultacinei miškų ūkio tarybai prie Aplinkos ministerijos.

             Tikslai didinti valstybinio miškų ūkio veiklos efektyvumą, teikti didesnę grąžą valstybei, dirbti skaidriau keliami jau seniai, ir jų nuosekliai, žingsnis po žingsnio, siekiama (per praėjusius 2016-uosius metus urėdijoms pavyko 0,5 euro/m³ sumažinti medienos ruošos savikainą, 1 proc. padidinti pelno prieš apmokestinimą maržą, 1,1 mln. eurų padidinti grynąjį pelną), bet generalinis miškų urėdas pripažįsta, kad ūkis iš tiesų yra atsilikęs, o esminių pokyčių jame nebuvo jau 18 metų.

             „Dirbam pelningai, bet nesakau, kad tai jau yra mūsų pasiekimo aukštuma, reikia dar geriau dirbti, ieškome rezervų“, – kalba dr. Rimantas Prūsaitis. Jo manymu, yra prasmė vykdyti pertvarką, bet tai reikėtų daryti laipsniškai, saikingai ir atsakingai. Seimui svarstyti galbūt irgi reikėtų pateikti ne vieną, bet du ar net tris pertvarkos variantus.

             Generalinės miškų urėdijos vadovas taip pat pažymi, kad EBPO reikalavimai yra pagrįsti, bet jie nenustato reikalavimo pertvarką vykdyti vienaip ar kitaip, nenurodo jos vykdymo termino.

 

                Miškų urėdų tvirtas „ne“ naujajam pertvarkos projektui

 

                Miškų urėdų pozicija dėl aplinkos ministro Kęstučio Navicko 2017 metų sausio mėnesį pasiūlyto pertvarkos projekto labai aiški ir konkreti – jie tam nepritaria. Toks sprendimas buvo priimtas sausio 23 dieną vykusiame miškų urėdų tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo 40 urėdų iš 42. Tačiau vieninga ir gan kategoriška miškų urėdų pozicija nereiškia, kad jie stabdo bet kokius pokyčius, tikrai ne. Miškų ūkio veiklos gerinimo klausimai nagrinėjami jau ne vienerius metus, apie tai buvo daug diskutuota, o miškų urėdai vieningai pasisako už valstybinio miškų ūkio pertvarką pagal 2016 m. rugsėjo 5 dienos Valstybinio miško optimizavimo komisijos išvadas ir pasiūlymus.

                Miškų urėdų tarybos valdybos pirmininkas, Raseinių miškų urėdas Antanas Kilčauskas įžvelgia ir socialinių, ir ekonominių grėsmių, jeigu būtų einama aplinkos ministro pasiūlytu keliu. Jam ypač rūpi, kas bus su tais keliais šimtais į gatvę išmestų, kaip jis sako, žmonių.

                „Sakykim, aplinkos ministras jų atsikrato, tai kur jiems dėtis, į kurį ministrą tada kreiptis, tikriausiai eiti pas darbo ir socialinės apsaugos ministrą?“ – svarsto Antanas Kilčauskas. – „Valstybinis požiūris, aš manau, nėra toks, kad nusiimti atsakomybę ir permesti ją kitam. Visi šneka, kad žmogus didžiausia valstybės vertybė ir turtas, o kaip elgiasi, ar jiems rūpi mūsų žmonės? Tai ar mes tuos žmones jau vejam iš Lietuvos?“

                Ilgametis miškininkas netiki, kad perdavus miškų ūkio valdymą vienai įmonei išliks visos dabar veikiančios girininkijos ir kad liks dirbti tų girininkijų žmonės. Jo teigimu, svarbus ir kitas – ekonominis aspektas.

                „Konkurencija tarp 42 urėdijų – sveikas dalykas, o įsteigus vieną įmonę bus ne daugiau, bet mažiau skaidrumo ir pardavimo kaina bus mažesnė“, – įsitikinęs Antanas Kilčauskas. – „Striuka bus mažoms medienos perdirbimo įmonėms, nustumti bus ir smulkieji medienos ruošos darbus vykdantys rangovai, liks tik stambieji“.

                Miškų urėdai siūlo nuosaikesnį pertvarkos kelią, kuriuo einant urėdijų skaičius būtų optimizuotas jas didinant, o darbuotojų mažėjimas vyktų natūraliai, vieniems išeinant į pensiją, kitiems persikėlus gyventi kitur ar pasirinkus kitą darbą.

                „Pertvarka reikalinga, bet ne tokia, kad įvarytų stresą. Per greitai ir per drastiškai bandoma viską daryti“, – mano  Miškų urėdų tarybos pirmininkas.

 

                Mokslininko žodis:  įsteigus vieną įmonę veiklos efektyvumas tikrai nepadidės

 

                Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. Edmundas Bartkevičius sako, kad negalima pradėti reformos be aiškių tikslų ir vizijos. Mokslininkui nesolidūs atrodo aiškinimai, kad konkrečius planus parengs naujai įsteigtos įmonės vadovas ir valdyba. Jis taip pat tvirtina, kad urėdijas galima vienaip ar kitaip pertvarkyti, bet pirmiausiai reikėtų atlikti jų veiklos vertinimą, kaip ir urėdus pirmiau reikėtų atestuoti, o ne kaltinti vien tuo, kad per ilgai dirba.

                „Turėtų sakyti priešingai: jeigu gerai dirba, tegul jis 100 metų dirba. Seniau apie tokius miškininkus knygas rašė, o dabar, pasirodo, didžiausia blogybė – kad žmogus gražiai ir ilgai dirba“, – stebisi prof. Edmundas Bartkevičius.

                Mokslininko teigimu, iš piršto laužti yra į viešą erdvę paleisti argumentai, neva, valstybinio miškų ūkio veikla neskaidri ir neefektyvi.

                „Prekyba mediena vykdoma elektroniniu būdu – žmogiškasis faktorius eliminuotas, o atlikti skaičiavimai pagal pajamas vienam hektarui rodo, kad mūsų urėdijos dirba žymiai pelningiau nei miškininkai tose šalyse, kuriose ūkį valdo viena įmonė, pavyzdžiui, Latvijoje, Švedijoje, Suomijoje“, – tvirtina Lietuvos mišininkų sąjungos prezidentas. Jis pažymi, kad ir reikalavimai miškų ūkio pelningumui Lietuvoje iškelti didesni nei, pavyzdžiui, susisiekimo ar energetikos sektorių įmonėms.

                „Miškininkai dirba tikrai efektyviai, sumoka visus mokesčius valstybei. Pastaraisiais dešimtmečiais žymiai padidėjo Lietuvos miškiningumas, padidėjo medienos tūris viename hektare. Reikėtų aiškiai pasakyti, ko siekiama naująja pertvarka – ar daugiau pinigų, ar daugiau dėmesio gamtosaugai, ar dar ko nors. Dabar – tik kaltinimai visokie… Pavyzdžiui, Vokietijoje pertvarkos vykdomos vienu tikslu – kad kuo mažiau reikėtų remti miškų ūkį iš biudžeto, o Lietuvos biudžetas gauna daug pajamų, bet vis tiek keliama revoliucija“, – svarsto profesorius.

                Jo teigimu, jeigu medienos pardavimą iš valstybinių miškų vykdys vienas pardavėjas (viena įmonė), medienos kiekis dėl to nepadidės, ir mediena vis tiek bus Mažeikiuose, Akmenėje, Lazdijuose ir kitose vietose, ją reikės atsivežti – tai kas pasikeis?

                „Akivaizdu, kad to siekia stambieji medienos perdirbėjai, turėdami viltį, kad įsteigus vieną įmonę jiems bus sudarytos lengvatinės sąlygos įsigyjant medieną. Turime visi galvoti, kaip pasiekti, kad mediena būtų perdirbama Lietuvoje, bet išimtinių sąlygų sudarymas atskiriems pirkėjams prieštarauja ES galiojantiems teisės aktams“, – primena  prof. Edmundas Bartkevičius.

                Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas įsitikinęs, kad pakeitus valdymo struktūrą (įsteigus vieną įmonę) didelio efekto nebus pasiekta, juo labiau, kad valdymo sąnaudos bendroje išlaidų dalyje sudaro tik nedidelę dalį. Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkos ministro pasiūlyto projekto vienoje vietoje kalbama, jog neturėtų būti mažinamos įplaukos į biudžetą, bet kitoje eilutėje rašoma, kad reikia didinti gamtosaugai skiriamų lėšų kiekį. Projekte siūloma pakeisti mokesčių santykį – vietoje 10 proc. ir 5 proc. įvesti 7,5 proc. ir 7,5 proc. Išeitų, kad 2,5 proc. papildomai būtų skiriami gamtosaugai, o tai reikštų, kad įplaukos į biudžetą sumažėtų?

                 Prof. Edmundui Bartkevičiui, kaip ir daugeliui, ypač rūpi likimas žmonių, kurie vykdant pertvarką bus atleisti.

                „Šeimos neteks pajamų, o valstybei reikės išmokėti dideles sumas išmokų. Kalbame apie bedarbystės mažinimą, apie regioninę politiką, bet paleidžiame šimtus žmonių į gatvę? Ir dar tas supriešinimas – neva urėdai blogi, urėdijose dirbantys miškininkai – biurokratai, o girininkai, eiguliai – geri“, – žmonių kiršinimui nepritaria dekanas.

                Jo įsitikinimu, valstybinio miškų ūkio sistema Lietuvoje yra gera, tik, žinoma, reikia siekti dar geresnių rezultatų, o tam galimybių visada yra. Lietuvos miškininkų sąjunga planuoja šaukti neeilinį suvažiavimą, tikisi, kad jų balsas bus išgirstas. Žmonės baiminasi, kad Miškų įstatyme panaikinus nuostatą apie miškų urėdijų skaičių, procesas taptų nebevaldomas ir miškininkų nuomonės jau niekas nebepaisytų.

                „Jeigu iš Miškų įstatymo būtų išbrauktas miškų urėdijų skaičius, jame, mūsų nuomone, turėtų būti įrašytas teiginys, kad bet kokia valstybinių miškų valdymo pertvarka turėtų vykti Miškų įstatyme numatyta tvarka“, – siūlo Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas.

 

               

Gintarė Janiškienė

 

Pastaba: Su pašnekovais straipsnio autorė kalbėjosi 2017 m. sausio 20 – 27 dienomis.

 

Komentarai

*



Norėdami aktyvuoti mygtuką "Tinka", spragtelėkite ČIA.



Žaliavinės medienos kainos
Informacija atnaujinta 2017-11-07
Eglės rąstai 78 €/m3
Eglės plonrąsčiai 68 €/m3
Pušies rąstai 70 €/m3
Pušies plonrąsčiai 60 €/m3
Juodalksnio rąstai 70 €/m3
Beržo rąstai 140 €/m3
» Daugiau informacijos
Įmonių paieška
Reklama

 


 


 

 

 

 

 

Naudingos nuorodos