957_ban_dzukijosmediena_46?1445348116
Projekto nariams
» Senasis dizainas

 

 

Dienos nuotrauka
Img?dir=public%2fimages%2fphotos&size=150&src=ffginxvzqj_p5277163
Medienos likučių žemėlapis
Partneriai

 

 

 

 

 

Naujienų prenumerata
:

Lietuvos miškotvarkos tobulinimas, taikant miškų inventorizacijos tęstinumo principus

Lietuvos miškotvarkos tobulinimas, taikant miškų inventorizacijos tęstinumo principus

 

 

Prof. ANDRIUS KULIEŠIS, dr. ALBERTAS KASPERAVIČIUS

Valstybinė miškų tarnyba

 Vaizdo rezultatas pagal užklausą „kuliešis“

Valstybinė miškų tarnyba parengė nepertraukiamos miškotvarkos koncepciją. Šiame etape išskirti trys svarbiausi miškotvarkos tęstinumą įtvirtinantys uždaviniai, apimantys miškų georeferencinio pagrindo sukūrimą, taksacinių duomenų operatyvų atnaujinimą pagal sklype fiksuojamus įvykius ir jų poveikį medyno rodikliams bei operatyvų ūkinės veiklos plano patikslinimą atsižvelgiant į pokyčius sklype bei medienos rinkoje. Svarbiausių uždavinių įgyvendinimas sudarys galimybę suformuoti stabilius miško auginimo poligonus, plotų matavimuose naudoti GPS imtuvus, su minimaliomis sąnaudomis gauti atnaujintus grafinius bei taksacinius medynų duomenis, šiuo pagrindu operatyviai patikslinti ūkinės veiklos planus.

 

Miškų inventorizacijos tęstinumo raida

 

Miškų inventorizaciją, jos kartojimą, detalumą, reikalingą sėkmingam ūkininkavimui, miškų tvarkymui lemia ūkininkavimo bei miškų naudojimo intensyvumas. Miškų inventorizacijos tęstinumo principų taikymo pradžia Lietuvoje siejama su reguliarios miškotvarkos pradžia. Žvilgsnis į praeitį rodo, jog miškų inventorizacijos tęstinumo principų taikymas yra nenutrūkstamas procesas, kartu su moksline – technine pažanga, naujais matavimo metodais, priemonėmis, informacinėmis technologijomis, įgaunantis vis naujas spalvas.

Pirmoji miškų inventorizacijos prielaida, užtikrinanti ir jos tęstinumą, yra aiškios miškų inventorizacijos objekto ribos. 1922 m. pradėjus reguliarią Lietuvos valstybinių miškų miškotvarką, pirmasis uždavinys buvo valstybinių miškų aplinkinių ribų matavimai. Pradžioje tai daryta su busolėmis, nuo 1926 m. – su teodolitais, nuo 1928 m. – ypatingas dėmesys skirtas riboženkliams, kurių nemaža dalis išliko iki šių dienų ir atgavus Lietuvai nepriklausomybę pasitarnavo valstybinių miškų ribų atkūrimui. Sovietmečiu miškų aplinkinės ribos buvo nustatomos pagal žemėtvarkos sudaromus planus. Šiuo metu 71 proc. viso valstybinės reikšmės miškų ploto, valdomo miškų urėdijų, yra apmatuota kadastriniais matavimais.

Taksacinių sklypų ribos tarpukario Lietuvoje pradžioje buvo skiriamos spindiniu metodu. Bet dėl žemo tikslumo greitai buvo atsisakyta ir 1932 m. jau visame tvarkomame plote matuota instrumentais, individualiai apeinant kiekvieną taksacinį sklypą.

1950 m. pradėjus taikyti aeronuotraukas, tapo labai paprasta tiek sklypų ribas, tiek kvartalinių linijų padėtį „tikslinti“ kiekvienos miškų inventorizacijos metu, kas nežiūrint vėliau taikytos modernios integruoto abriso technologijos iššaukė nepagrįstą kvartalinių linijų ir sklypų ribų padėties „vibraciją“.

Vertinant miško sklypų, kvartalų ribų pastovumą, nedaug sklypų, kvartalų išlaiko ankstesnėje miškotvarkoje nustatytas ribas. Pasikeitusios ribos ne visada turi paaiškinamą priežastį – dėl ūkinės veiklos ar kitokio poveikio, dėl tikslesnių matavimų ar pan. Neretai tai būna susiję su kvartalinių linijų grafiniais poslinkiais, kas atsiliepia ir sklypų plotams. Šiandieninė sklypinės miškų inventorizacijos technologija nereikalauja įvardinti sklypų ribų kaitos priežasties. Nepertraukiama miškų inventorizacija numato ribų tikslinimą, užfiksavus tam tikrą įvykį ar tiksliau pamatavus ribą, vengiant be priežasties ribų „virpinimų“.

Naujas etapas tikslinant sklypų ribų, kvartalinių linijų padėtį prasidėjo su GPS technologijų taikymu šio amžiaus pradžioje, atvėrusių naujas galimybes tiek miškų inventorizuotojams, tiek ūkininkaujantiems miškininkams. Matavimai, naudojant GPS imtuvus, savo efektyvumu, t.y. tikslumu ir laiko sąnaudomis gerokai pranoko tarpukario Lietuvoje naudotus instrumentinius matavimus. Tapo aktualu sukurti miškų georeferencinį pagrindą, kuris patikimai susietų GPS imtuvų pagalba atliktus miško ūkinės veiklos bei miškotvarkos objektų matavimus.

Labai svarbiu postūmiu Lietuvos miškotvarkai tobulinti, jos pirminiams objektams stabilizuoti, taip pat miškininkystei intensyvinti tapo 1959- 1965 m. pradėti dirvožemio kartografavimo darbai ir jų pagrindu pasiūlyta miškotvarka dirvožemio – tipologiniu pagrindu, vykdoma nuo 1966 m. Įgyvendinant miškų auginimo bei jam adekvačios miškotvarkos tęstinumo principus, buvo bandoma formuoti pastovius ūkinius sklypus. Jie  formuoti pagal augaviečių ir dirvožemių panašumą. 1966-1968 m. jų ribos  ženklintos natūroje, tačiau dėl didelių darbų sąnaudų šios idėjos teko atsisakyti.

Siekiant susieti iš eilės kelių miško inventorizacijų objektų ribas ir medynų charakteristikas, nuo 1988 m. pradėtos naudoti aktualizuotos taksacinės kortelės. Pagrindiniai rodikliai tokioje kortelėje buvo nustatomi pagal praeitos miškų inventorizacijos duomenis, našumo modelį bei atsižvelgiant į tarpinventorizaciniame laikotarpyje įvykdytas ūkines priemones. Vėliau taksacinių kortelių aktualizavimo atsisakyta dėl dviejų priežasčių: dėl sklypų ribų kaitos; taip pat dėl to, jog duomenų bazėse tarpinventorizaciniame laikotarpyje nebuvo fiksuojamos ūkinės priemonės bei dėl jų pasikeitę medynų rodikliai, kas lėmė žemą aktualizacijos tikslumą.

Labai svarbus vaidmuo duomenų tęstinumui, jų perimamumui bei palyginamumui yra taksacinių normatyvų, pirmoje eilėje naudojamų medžių tūrio, prieaugio, augaviečių našumui įvertinti, tęstinumas. 1997 m. pirmą kartą Lietuvos miškų inventorizacijos praktikoje buvo suvienodinti medžių stiebų tūrio normatyvai, naudojami augančių medžių stiebų tūriui, aukščiui nustatyti miškotvarkos metu, prieškirtiminės inventorizacijos metu, kitais galimais atvejais, taip pat nustatant medynų prieaugį.

2012 m. medžių stiebų tūriui ir medžių aukščiui nustatyti medžių lygmens inventorizacijose naudojami normatyvai buvo harmonizuoti su medynų tūrio ir medynų vidutinio aukščio nustatymui naudojamais normatyvais sklypo lygmens inventorizacijose.

Standartinės tūrio ir skerspločių sumų, bonitetinės lentelės Lietuvos miškų inventorizacijoje nesikeičia nuo 1966 m., augavietės našumo indeksų, bendrojo našumo ir jo komponentų nustatymo – nuo 1993 m. Tai reiškia, jog šio laikotarpio miškų inventorizacijų duomenys tarpusavyje yra pilnai palyginami.

Reziumuojant paskutiniųjų dešimtmečių miškotvarkos raidą, tenka konstatuoti, jog GIS, GPS bei informacinių technologijų progreso suteiktos galimybės nebuvo pilnai išnaudotos, nustatant miškotvarkos objektų ribas, objektuose vykstančius pokyčius bei šiuo pagrindu tikslinant ūkinių priemonių projektą.

 

Svarbiausieji dabartinio etapo nepertraukiamos miškotvarkos uždaviniai

 

Valstybinės miškų tarnybos parengta nepertraukiamos miškotvarkos koncepcija akcentuoja labiausiai tobulintinus miškų inventorizacijos bei ūkinės veiklos projektavimo klausimus. Tai tolimesnio funkcionuojančios miškotvarkos tobulinimo, vadovaujantis nepertraukiamumo principais, koncepcija, parengta, atsižvelgiant į šios srities pasiekimus praeityje, identifikuotus trūkumus bei technines galimybes juos eliminuoti šiuo metu. Pateiktoje nepertraukiamos miškotvarkos koncepcijoje yra skiriami trys pagrindiniai miškotvarkos tobulinimo uždaviniai:

1)   patikslinti bei maksimaliai stabilizuoti įvairaus lygmens miškotvarkos objekto ribas;

2)   užtikrinti palaipsninį taksacinių miško sklypų charakteristikų tikslinimą bei atnaujinimą;

3)   pagal patikslintus duomenis aktualizuoti miško ūkinės veiklos planavimą.

1. Miškotvarkos objekto ribos tiek mikro – taksacinio sklypo, tiek makro – miško masyvo lygmenyje turi užtikrinti efektyvų nenutrūkstamą ūkininkavimą, galimybę vertinti ūkinių priemonių efektyvumą praeityje bei atitinkamai atsižvelgti priimant sprendimus ateičiai, neturi sukelti teisinių problemų. Sprendžiant šį uždavinį numatoma:

– užbaigti valstybinių miškų išorinių ribų geodezinius matavimus; šiuo metu yra likę nepamatuota 29 proc. ploto (atskirose miškų urėdijose ši dalis kinta nuo 1 iki 96 proc.); skatinti privačių miško valdų ribų kadastrinius matavimus;

– sukurti miškų georeferencinį pagrindą, išmatuojant kvartalinių linijų tarpusavio, jų susikirtimo su išorinėmis miško masyvų ribomis, keliais, grioviais, kitais linijiniais objektais, taškų geodezines koordinates; derinant šiuos matavimus su nuotoliniu būdu gauta informacija suformuoti poligonų, skirtų miškui auginti, teritorijas;

– užtikrinti sąsajas su tęstinės miškų inventorizacijos metu GPS imtuvais atliktais objektų matavimais;

– taksacinių sklypų ribas tikslinti tik konstatavus jų identifikavimo klaidas bei galimos kaitos priežastis (antropogeniniai, gamtiniai veiksniai).

Šio uždavinio pirmosios dvi dalys susijusios su nemažomis investicijomis. Išorinių miško masyvų ribų kadastriniai matavimai turėtų būti baigti per artimiausią penkmetį. Tai išlaisvintų dalį Valstybinės miškų tarnybos specialistų nuo nepaliaujamo valstybinės reikšmės miškų ribų tikslinimo, rengiant atitinkamas schemas. Dabartiniai georeferencinio miškų pagrindo rengimo tempai leidžia teigti, jog jis bus parengtas per artimiausius 8 metus. „Įrėminti“ linijiniais objektais žinomos konfigūracijos bei ploto poligonai leis miškų inventorizacijos specialistams tiksliau jį skaidyti į taksacinius sklypus bei kontroliuoti tokių sklypų stabilumą, o miškų urėdijų darbuotojų vykdomiems įvairių poligonų matavimams naudoti GPS imtuvus ir tokiu būdu prisidėti prie taksacinių sklypų ribų stabilizavimo (2 pav.). Tikslesniais metodais nustatytos taksacinių sklypų ribos ar kitų objektų padėtis turi prioritetą ir negali būti keičiami mažiau tiksliais metodais nustatytomis ribomis ar objektų padėtimi. Taksacinių sklypų ribos iš viso negali būti keičiamos be aiškios priežasties.

2. Medyno charakteristikų tikslinimas ir atnaujinimas.

Sprendžiant objekto charakteristikų palaipsninio tikslinimo bei atnaujinimo uždavinį, yra laikomasi panašių principų, kaip ir su ribų tikslinimu. Pirmiausia yra tikslinami medyno parametrai, kuriems ūkinės veiklos metu ar kitaip yra nustatytos klaidos. Objekto (dažniausiai medyno) parametrai yra aktualizuojami kasmet, atsižvelgiant į ūkinių priemonių ar kitų veiksnių poveikį medynui bei natūralią augimo eigą. Medyno rodikliai aktualizuojami sausio 1 d. Medyno, paveikto ūkine priemone, iki liepos 1 d., rodikliai pradžioje koreguojami išimta iš medyno medžių stiebų tūrio dalimi, o likusio medyno parametrai aktualizuojami kitų metų sausio 1 d. pagal našumo modelį. Medyno, paveikto ūkine priemone, po liepos 1 d. rodikliai pradžioje aktualizuojami pagal našumo modelį, po to koreguojami išimta iš medyno medžių stiebų tūrio dalimi. Tokiu būdu užtikrinamas nuolat aktualios duomenų bazės palaikymas.

Šio uždavinio sprendimui taip pat reikalingos investicijos parengti darbo priemones automatinei duomenų apie pokyčius miške kontrolei, jų perdavimui ir registravimui centrinėse duomenų bazėse. Pokyčiai valstybinės reikšmės miškuose yra planuojami registruoti, panaudojant baigiamą įdiegti integruotą miškų ūkio veiklos informacinę sistemą (IMŪVIS), artimiausioje ateityje laukia šios funkcijos testavimo ir adaptavimo procedūros.

Intensyviai ir efektyviai norintiems ūkininkauti privatiems miško savininkams taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos (sukurti įrankiai) registruoti duomenų bazėse pakitimus, įvykusius dėl ūkinės veiklos, ir taip palaikyti nuolat aktualią informaciją apie mažesnes miško valdas.

3. Miškotvarkos projekto tobulinimas. Dešimtmečio trukmės miškotvarkos projektas, koks jis šiuo metu sudaromas, negali būti toleruojamas intensyvaus miškų ūkio bei rinkos sąlygomis. Tiek intensyvesnis ūkininkavimas, siekiant padidinti miškų našumą, tiek siekimas didesnio pajamingumo, reaguojant į rinkoje vykstančius medienos paklausos pokyčius, reikalauja savalaikių ir pagrįstų sprendimų. Medienos tiekimas tiesiogiai iš anksto žinomam vartotojui, o ne į sandėlį, laukiant kol kas nors nupirks, gali būti realizuotas tik turint galimybę planuoti miško naudojimą operatyviai pagal aktualius duomenis. Operavimas aktualiais bei pakankamai patikimais duomenimis sudaro galimybę operatyviai optimizuoti sprendimus, tiek atrenkant miško naudojimo objektus pagal galiojančius miškininkystės normatyvus, tiek kontroliuojant miško naudojimo efektyvumą visumoje didelėms miškų teritorijoms, skirtingų nuosavybės formų miškams medienos prieaugio balanso, jo komponentų tarpusavio sąveikos pagalba. Tokie sprendimai yra galimi realizavus nepertraukiamos miškotvarkos koncepcijos reikalavimus, naudojant patikimą bei aktualią informaciją, gaunamą nenutrūkstamai aktualizuojant medynų rodiklius dėl natūralaus augimo, ūkinės veiklos, kitų veiksnių poveikio.

Nuolat aktualūs duomenys sudarys miško savininkui, valdytojui galimybę tikslinti tiek strateginius, tiek operatyvinius, ypač 3-5 metų trukmės, miško naudojimo planus.

 

Pasiūlymų vertinimas.

 

Gautos pastabos dėl nepertraukiamos miškotvarkos koncepcijos, ją svarstant 2016 m. gruodžio 13 d Miškotvarkos mokslinėje techninėje taryboje, parodė, jog šiuo metu pagrindinius miškotvarkos vykdytojus gąsdina galimi pokyčiai, o mokslinės bendruomenės atstovus – prisilaikymas koncepcijoje fundamentinių miškų inventorizacijos ir miškotvarkos nuostatų.  Valstybinio miškotvarkos instituto komentaras, jog „Prieš pradedant miškų inventorizacijos lauko darbus surenkama visa prieinama informacija apie objekte įvykdytas ūkines priemones, miško pažaidas, atkurtus ir įveistus miškus...“ yra bandymas pateisinti duomenų aktualizavimo dėl ūkinės veiklos praktiką, taikomą šiame institute. Pagal šią praktiką visi medynų būklės pokyčiai, pagrindinai plyni kirtimai ir miško želdymas yra įregistruojami vienu metu, pakartotinės miškų inventorizacijos metu, t.y. 5 ar 10 metų pavėluotai. Medynų būklės pokyčiai dėl ugdomųjų kirtimų iš viso nefiksuojami. Tokia praktika siūlomoje koncepcijoje nepriimtina, kadangi neužtikrina duomenų aktualumo, operatyvaus jų atnaujinimo, o antra – operavimas tais pačiais duomenimis mažiausiai 2 kartus – įvykio metu ir pakartotinės miškų inventorizacijos metu reikalauja ir atitinkamai dvigubų sąnaudų.

ASU Miškotvarkos ir medienotyros instituto mokslininkai nepertraukiamos miškotvarkos įgyvendinimą „nebandant revizuoti ~19 amžiaus fundamentinių miškų inventorizacijos ir miškotvarkos nuostatų“ laiko „praktiškai neįmanoma“ užduotimi. Fundamentinis ne tik miškų inventorizacijos bei miškotvarkos, bet ir ūkinės veiklos organizavimo, miškų valstybės kadastro vedimo objektas pateiktoje koncepcijoje yra taksacinis miško sklypas, kurio bent jau artimiausioje perspektyvoje neplanuojama atsisakyti.

 

Nepertraukiamos miškotvarkos koncepcijos realizavimas.

 

Miško inventorizacijos – planavimo grandis iki šiol buvo tarpinė tarp miško – objekto ir suplanuotų priemonių įgyvendinimo grandies. Pagal nepertraukiamos miškotvarkos koncepciją šios grandys gali suartėti ar net būti apjungtos, todėl miškotvarkos proceso organizavimas šia prasme gali būti realizuotas įvairiais lygiais. Svarbiausia, negalima nukrypti nuo aukščiau išdėstytų trijų pagrindinių uždavinių įgyvendinimo. Pateikta koncepcija numato galimybę „išlydyti“ ir gana įvairiu laipsniu ribą tarp inventorizuotojo – planuotojo ir miškininko, įgyvendinančio ūkines priemones. Inventorizuotojas – planuotojas, būdamas tarpininku tarp miško ir miškininko, realiai negali skirti tiek dėmesio situacijai objekte įvertinti, kaip miškininkas, kuris kasdien susiduria tiesiogiai su tuo objektu.

Inventorizuotojas, dalinai ir planuotojas, gali veikti koordinuodamas savo veiksmus su miškininku, dalinai planuotoju, dirbdami pastoviai tame pačiame objekte, kaip yra pavyzdžiui Estijos valstybiniuose miškuose („Mūsų Girios“, 2016 m., Nr. 12). Latvijos valstybiniuose miškuose miškininkams tenka dar didesnė inventorizuotojo planuotojo darbo krūvio dalis („Mūsų Girios“, 2016 m., Nr. 10-11).

Lietuvos sąlygomis egzistuoja didžiausia atskirtis tarp inventorizuotojo – planuotojo ir miškininko darbo. Jie susitinka kartą per 10 metų, ir tik planuojant pagrindinius miško kirtimus – kartą per 5 metus. Inventorizuotojo – planuotojo veiklos bent jau dalinis sutapatinimas su miškininko veikla tiek mažoje, tiek ir didesnėje miško valdose teigiamai veikia darbo rezultatus, geriau miškininkui susipažįstant su objektu, jo ypatumais, pokyčiais, medyno reakcija į ūkines priemones ir pan. Sprendimą dėl konkretaus modelio turi priimti miško valdytojas, savininkas, atsižvelgdamas į realią situaciją, patirtį. Optimalus sprendimas turi užtikrinti mažiausias sąnaudas, didžiausią naudą ne tik valdytojui, bet ir miškui.

Specialistų, užimtų miškų inventorizacija, ūkinės veiklos planavimu, jos realizavimo organizavimu bei medynų būklės kontrole, skaičius sudaro 25-30 proc. nuo bendro dirbančių specialistų skaičiaus. Taip yra Latvijos, Estijos valstybiniuose miškuose.

Pagal mūsų atliktą 2011-2012 m. miškų urėdijų, girininkijų specialistų apklausą, miškų urėdijoje dirbantis miškotvarkos specialistas, girininkai, technikai ir eiguliai 48-50 proc. darbo laiko skiria biržių paruošimui, ugdomųjų kirtimų vykdymo kontrolei, darbui su duomenų bazėmis, kas yra tolygu kartu su miškotvarkos specialistais ne mažiau 500 darbuotojų pilno darbo laiko per metus arba apie 25 proc. bendro miškų urėdijose dirbančių specialistų skaičiaus. Atrodytų, jog darbo sąnaudos, išreikštos specialistų, užimtų inventorizavimu, veiklos planavimu, jos priežiūra, dalimi nuo bendro jų skaičiaus, visose trijose šalyse yra panašios, tačiau rezultatai yra gana skirtingi. Sprendimą dėl konkretaus nepertraukiamos miškotvarkos modelio turi lemti vidinė organizacinė įmonės struktūra, vidinės nuostatos, specialistų patirtis, jų specializacijos lygis, kartu galintys užtikrinti pagrindinių uždavinių realizavimą.

 

Nepertraukiamos miškotvarkos koncepcijos diegimo nauda.

 

Visumoje tenka pabrėžti, jog miškotvarkos tobulinimas pagal pateiktą nepertraukiamos miškotvarkos koncepciją papildomų lėšų reikalauja tik investicijoms miškų georeferenciniam pagrindui bei reikalingiems darbo įrankiams, pritaikant veikiančias arba tobulinamas informacines sistemas numatytiems koncepcijoje uždaviniams spręsti, sukurti. Racionaliai koordinuojant valdoje ar įmonėje dirbančių inventorizacijos, planavimo specialistų darbą su planų įgyvendintojų specialistų darbu, galima tikėtis palaipsninio darbo sąnaudų mažėjimo bei gaunamos informacijos ir jos pagrindu priimtų sprendimų kokybės gerėjimo.


 



Žaliavinės medienos kainos
Informacija atnaujinta 2017-11-07
Eglės rąstai 78 €/m3
Eglės plonrąsčiai 68 €/m3
Pušies rąstai 70 €/m3
Pušies plonrąsčiai 60 €/m3
Juodalksnio rąstai 70 €/m3
Beržo rąstai 140 €/m3
» Daugiau informacijos
Įmonių paieška
Reklama

 


 


 

 

 

 

 

Naudingos nuorodos