Projekto nariams

 

 

Dienos nuotrauka
Img?dir=public%2fimages%2fphotos&size=150&src=ropoiokdyf_crossload_med
Medienos likučių žemėlapis
Partneriai

 

 

 

 

 

Naujienų prenumerata
:

Tuopas (Populus spp.) pažeidžiantys grybai ir kenkėjai

Tuopas (Populus spp.) pažeidžiantys grybai ir kenkėjai

 

 

Dr. BANGA GRIGALIŪNAITĖ, dr. ANTANAS MATELIS,

dr. DAIVA BUROKIENĖ, GTC Botanikos institutas

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „tuopa“ 

Tuopa (Populus) – gluosninių (Salicaceae) šeimos medis, žmonių vadinamas dar topoliu, jovaru. Gentyje yra 110 rūšių, Lietuvoje sutinkama – 14 (Gudžinskas, 1999). Pasaulyje išvesta daug jų veislių (dažniausiai iš dviejų giminingų tuopų rūšių). Žmonėms labiau žinoma paplitusi miškuose drebulė (P. tremula) bei želdiniuose auginama pilkoji (P. alba x P.tremula), juodoji (P. nigra), kanadinė tuopa (Populus x canadensis).

Tuopos natūraliai auga Vidurio ir Pietų Europoje. Jų šaknys yra plačiai išsikerojusios, iš jų išauga gausios atžalos. Medžiai greitai auga, šakojasi, išvysto stiprią lają. Būdama atspari taršai, tuopa sodinama užterštose vietose, sugeria drėgmę kartu su nuodingomis medžiagomis, apvalo dirvožemį. Tuopų mediena neatspari puvinių sukėlėjams, ant jos dažniausiai vystosi gauruotoji plutpintė (Stereum hirsutum). Birželį tuopas, ypač augančias želdynuose, puola vabzdžiai – tuopinės kandelės (Phyllonorycter populifoliella). Rugpjūtį sunykę jų lapai ima kristi.  Vėliau tuopos išaugina naujus lapus ir vėl žaliuoja iki pirmųjų stipresnių šalnų.

Drebulių lapus puola Coleoptera būrio vabalai, Chrysomelidae šeimos lapgraužiai bei tuopų lapų galus sukeliantys kenkėjai – Diptera būrio vabzdžiai. Senų tuopų pašaknyje, kamienuose, šakavietėse aptinkama  saprotrofinių ir parazitinių grybų, netikrų grybų (gleivūnų, raudenė Lycogala flavofuscum), kinivarpų. Ant tuopų šakų vystosi parazitinis visžalis puskrūmis – paprastasis amalas (Viscum album).

 Straipsnyje pateikiame labiausiai paplitusius tuopos ligų sukėlėjus ir kenkėjus, kurie dažniausiai paplitę ant lapų, šakų, kelmų, kamienų urbanizuotoje teritorijoje ir priemiesčių miškuose.

Gluosninė uncinulė (Erysiphe adunca). Miltligė labiau pažeidžia jaunus tuopų lapus, ūglius, o senesnių medžių lapai pažeidžiami labai nežymiai.

 

Svylarūdė. Melampsora genties grybai. Lietuvoje šioje gentyje žinomos 23 grybų rūšys. Pagal vystymosi ciklą dauguma šios genties yra makrociklinės, spermagonių ir ecių stadijose, pasilikusios ant Pinaceae šeimos augalų (maumedžio, pušies), o uredžių ir telių išplitusios ant tuopų ir gluosnių. Dar kitos rūšys prisitaikė parazituoti ant įvairių gaubtasėklių augalų.

Dėmėtligė. Ligų sukėlėjai – tuopinė diskulė (Discula cytosporea), tuopinė marsonina (Drepanopeziza populorum). Ant lapų gelsvos arba rudos smulkios apskritos, pavienės arba susiliejančios dėmelės. Šie ligų sukėlėjai plinta nežymiai.

Rauplės. Sukėlėjas – tuopinis rauplėgrybis (Venturia tremulae) konidijų stadijoje – Pollacia radiosa (Fuscicladium radiosum ). Grybas birželį pažeidžia jaunus tuopų ūglius, lapai per kelias dienas nuruduoja ir sudžiūsta. Ant žuvusių ūglių susidaro daug rutuliškų tamsių vaisiakūnių – piknidžių, kurie yra užpildyti elipsės formos bespalvėmis piknidiosporomis (jomis grybas plinta). Tuopų lapai, ūgliai iš pradžių atrodo kaip paveikti šalnos, vėliau visai nuruduoja ir sudžiūsta.

 

 Želdiniuose ant tuopų šakų aptinkamas vėžio sukėlėjas Nectria cinnabarina, ant kelmų – kamščiapintė apdegėlė (Bjerkandera adusta), plokščiasis blizgutis (Ganoderma lipsiense), vasarą ar rudenį plintanti žvynuotoji skylėtbudė (Polyporus squamosus), kelminis mėšlagrybis (Coprinus micaceus), paprastasis kelmutis (Armillaria mellea), gauruotoji skujagalvė (Pholiota populnea), drebulinė kempinė (Phellinus tremulae). Labiausiai užterštose vietose tuopų šakos būna pažeistos vėžiu, kurį sukelia galus formuojantys kenkėjai. Aptiktas neparazitinis miksomicetas Lycogala flavofuscum.

Pavojingiausias drebulės parazitas – drebulinė kempinė (Phellinus tremulae), kuri sukelia balkšvąjį branduolio puvinį. Grybas paplitęs brandaus amžiaus drebulėse.

 

Nemažą žalą jauniems tuopų medeliams padaro tuopinis rauplėgrybis (Venturia tremulae). Anksti pavasarį ir rudenį (ypač medelynuose) reikia išpjaustyti rauplėgrybiu pažeistas tuopų šakų dalis ir jas sudeginti. Atlikus sanitarinį medelių valymą, juos nupurkšti skoru.

 

Komentarai

*



Norėdami aktyvuoti mygtuką "Tinka", spragtelėkite ČIA.



Žaliavinės medienos kainos
Informacija atnaujinta 2017-11-07
Eglės rąstai 78 Lt/m3
Eglės plonrąsčiai 68 Lt/m3
Pušies rąstai 70 Lt/m3
Pušies plonrąsčiai 60 Lt/m3
Juodalksnio rąstai 70 Lt/m3
Beržo rąstai 140 Lt/m3
» Daugiau informacijos
Įmonių paieška
» Reklama

 


 


 

 

 

 

 

Naudingos nuorodos