408_ban_privatus_miskai_46?1516347926
Projekto nariams
» Senasis dizainas

 

Dienos nuotrauka
Img?dir=public%2fimages%2fphotos&size=150&src=yfdcgsqxv8_forest_3
Medienos likučių žemėlapis
Partneriai

 

 

 

 

Naujienų prenumerata
:

Liūčių žala iš naujo skaičiuojama ir miškuose, ir laukuose

Savaitės pradžioje paaiškėjo, kad Lietuvos ūkininkų šių metų vasarą dėl liūčių patirti nuostoliai yra per maži Europos Sąjungos (ES) paramai gauti – paskelbtas toks Briuselio atsakymas į šalies pagalbos prašymą. Tačiau vakar prezidentūra išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad Europos Komisija (EK) jau priėmė principinį sprendimą skirti kompensacijas Lietuvos žemdirbiams.
Vaizdo rezultatas pagal užklausą „skęstantis miškas“
Antradienį po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio jos pirmininkas, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas paskelbė, kad ūkininkų suskaičiuotos žalos dėl liūčių nepakanka, kad būtų galima pretenduoti į ES Solidarumo fondo paramą. Naujausiais duomenimis, Briuseliui nurodyta Lietuvos ūkininkų patirta žala – 172 mln. eurų, o paramą iš ES Solidarumo fondo galima gauti, kai žala ne mažesnė nei 216 mln. eurų. Ministras E. Misiūnas sakė, kad gamtos stichijos padaryta žala valstybėje bus perskaičiuojama, tačiau tikrai nebus didinama nepagrįstai. Antai vien miško savininkai papildomai patyrė 30–50 mln. eurų nuostolių, be to, nuo liūčių nukentėjo ir susisiekimo infrastruktūra – būtų galima įvertinti stichijos nuostolius šalies keliams bei geležinkeliams. Ruošiama antra ataskaita Į pirminę žalos ataskaitą, pateiktą EK, buvo įtraukti tik dėl liūčių patirti Lietuvos ūkininkų nuostoliai, nors nuo stichijos šiemet nukentėjo ne tik jie. „Iš viešos informacijos matyti, kad ir elektros skydinės buvo apsemtos, o tai taip pat pridarė nuostolių, tačiau jie nebuvo įtraukti į ataskaitą EK. Taigi, vidaus reikalų ministras paprašė, kad ministerijos ir visos institucijos peržiūrėtų, ar tuo laikotarpiu kitose ūkio šakose dėl liūčių buvo patirta nuostolių. Atnaujintą ataskaitą EK reikia pateikti iki metų pabaigos“, – „Lietuvos žinioms“ nurodė vidaus reikalų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius.

Anot jo, kol kas nėra duomenų, kiek papildoma patirta žala galėtų siekti. Po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio buvo kalbama, kad ES paramos būtų galima prašyti ir sostinėje esančiam nuošliaužų nuniokotam Gedimino kalnui tvarkyti. Tačiau Gedimino kalno tvarkymo darbams vadovaujantis kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius atsargiai vertino tokią galimybę. Jis pažymėjo, kad kalno nuošliaužų būta ir prieš liūtis, o ES parama žalai atlyginti yra skiriama esant tiesioginiam ryšiui tarp nelaimės ir jos padarinių. K. Vaitkevičius tvirtino, kad šiuo metu pretenduojama į ES Solidarumo fondo paramą, tačiau paramos šaltinių yra ne vienas. Tad jei nepavyks atitikti šio šaltinio reikalavimų, tikriausiai bus ieškoma kitų galimybių kompensuoti Lietuvos patirtą žalą. Tuo metu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį sakė sulaukusi žinios iš EK, kad Lietuva gaus paramą žemdirbių nuostoliams padengti. „Europos Komisija informavo, kad principinis sprendimas dėl kompensacijų skyrimo yra priimtas“, – išplatintame garso įraše sakė prezidentė. Anot prezidentūros pranešimo, EK pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris teigė, kad, įvertinus Lietuvos žemdirbių patirtus nuostolius ir išnagrinėjus galimybes juos atlyginti, nuspręsta Lietuvos ūkininkams suteikti išskirtinę neatidėliotiną paramą. Pažymima, kad sprendimai dėl konkrečios kompensavimo sumos bus priimti artimiausiu metu. Pirminiais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, žemdirbių nuostoliai buvo vertinami apie 40 mln. eurų, tačiau Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) skaičiavo, kad jie gali siekti daugiau nei 200 mln. eurų. Dėl liūčių padarytų nuostolių daugiau nei dešimtyje Lietuvos savivaldybių šiemet buvo paskelbta ekstremali situacija. Derlius dar nebaigtas nuimti Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis teigė, kad iki šiol apskaičiuota liūčių padaryta žala dar nėra galutinė, mat tikslesni skaičiavimai užtrunka, be to, pavyzdžiui, daržovių augintojai dar tebeima derlių ir kukurūzų derlius dar nenuimtas. Jo manymu, tiksliausi galutiniai rezultatai bus matyti tik kitų metų pradžioje, kai bus įvertintas cukrinių runkelių, visų daržovių, kukurūzų derlius bei praradimas, ir greičiausiai bendri nuostoliai bus didesni, nei dabar apskaičiuota. „Pagal ŽŪR turimą informaciją, jei kalbėsime apie grūdines kultūras, daugiausia nuostolių patyrė smulkesni ūkiai, kurie neturėjo savo derliaus nuėmimo technikos. Taip pat didžiulius nuostolius patyrė daržovių augintojai, nes apsemtuose laukuose supuvo bulvės arba pavykus nukasti jos dėl gautos drėgmės labiau puvo sandėliuose. Didžiulius nuostolius patyrė ir morkų augintojai. Trumpai tariant, labai nukentėjo daržovių augintojai“, – kalbėjo S. Dimaitis. Jis įsitikinęs, kad Lietuvos ūkininkai gaus ES paramą dėl stichijos. „Kadangi ši problema susijusi ne tik su Lietuva, bet ir su Estija, Latvija, Suomija, galbūt iš dalies ir Švedija, tai manytume, kad yra tikimybė gauti paramą. Minėtų šalių žemdirbių organizacijos jau bene prieš du mėnesius kreipėsi į EK“, – sakė ŽŪR direktorius. Miškai dar nesulaukė dėmesio Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis pasakojo, kad dėl liūčių strigo miško darbai, nebuvo galima vykdyti sutartinių įsipareigojimų, tad patirti nuostoliai netiesioginiai: negautos pajamos, gautos baudos už neįvykdytas sutartis ir pan. Kiek dėl to sugedo pagamintos medienos ar žuvo užlietų jaunuolynų, bus matyti ne iš karto, o tik kitais metais. LMSA vertinimu, miškų savininkų patirta žala gali siekti 30–50 mln. eurų. Tačiau nei iš Vidaus reikalų ministerijos, nei iš Aplinkos ministerijos asociacija esą nėra sulaukusi jokios užklausos, kokių nuostolių dėl užsitęsusių liūčių patyrė privačių miškų savininkai. Pašnekovas pabrėžė, kad daugiau nei prieš mėnesį LMSA įteikė aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui raštą dėl liūčių daromos žalos privačių miškų savininkams ir galimybių kompensuoti nuostolius, visoje šalyje paskelbus ekstremalią situaciją. Rašte teigiama, kad jau kelintą mėnesį miškų keliai dėl vandens pertekliaus neišvažiuojami, nėra galimybių išvežti pagamintos medienos, miško produkcija genda, stoja miškų ūkio darbai. Dėl neįprastai didelio kritulių kiekio smarkiai pakilęs vanduo užliejo dalį naujai įveistų miškų. „Jeigu vanduo ilgai nenuslūgs, tai po vandeniu ir užmirkusiose augavietėse atsidūrę medeliai žus. Dalyje kirtaviečių nėra galimybės vykdyti miško sodinimo darbų“, – teigiama rašte. LMSA prašė Aplinkos ministerijos imtis priemonių, šalinant ekstremalios situacijos padarinius miškuose ir skirti paramą nukentėjusiems nuo stichinės nelaimės miškų savininkams. Nepajėgūs atlaikyti liūčių Kaip jau skelbta, rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais Lietuvoje iškrito maždaug dvigubai daugiau kritulių nei metinė jų norma. Apsemti dirbamos žemės plotai siekė 140 tūkst. hektarų žemės. Kai kuriose savivaldybėse nenuimta daugiau kaip 50 proc. derliaus. Visoje šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija. Vidaus reikalų ministro patarėjo K. Vaitkevičiaus teigimu, EK nevertina to, ar pati šalis buvo pakankamai pasirengusi atlaikyti liūtis. Esama pastebėjimų, kad pasėlių plotai nuo liūčių būtų nukentėję mažiau, jei būtų tinkamai funkcionavę melioracijos įrenginiai – dauguma melioracijos įrenginių yra seni ir nusidėvėję. Tačiau, kaip anksčiau yra teigęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, norint atkurti visą melioracijos sistemą, reikėtų per 13 metų investuoti maždaug 3 mlrd. eurų, o tam pinigų valstybė neturi.

Daugiau skaitykite: 

 

 

 

Komentarai

*



Norėdami aktyvuoti mygtuką "Tinka", spragtelėkite ČIA.



Žaliavinės medienos kainos
Informacija atnaujinta 2018-01-05
Eglės rąstai 78 €/m3
Eglės plonrąsčiai 68 €/m3
Pušies rąstai 70 €/m3
Pušies plonrąsčiai 60 €/m3
Juodalksnio rąstai 70 €/m3
Beržo rąstai 140 €/m3
» Daugiau informacijos
Įmonių paieška
Reklama

 


 


 

 

 

 

 

Naudingos nuorodos