747_ban_laurama_468x60_v1
Projekto nariams
» Senasis dizainas

 

Dienos nuotrauka
Img?dir=public%2fimages%2fphotos&size=150&src=hux1npovio_08
Medienos likučių žemėlapis
Partneriai

 

 

 

 

Naujienų prenumerata
:

Algis Gaižutis: Valstybė skatina miškų prekybą, o ne išlaikymą

Pastarosiomis dienomis vis dažniau diskutuojama miškų ūkio paskirties žemės pardavimo temomis. Viena iš aktualiausių temų – ar reikalingi papildomi saugikliai miško paskirties žemės pardavimui. Tokioms diskusijoms peno davė gandai, kad tam tikros didelės užsienio įmonės galimai įsigyja didelius plotus miškų Lietuvoje ir per kurį laiką gali tiesiogiai ar netiesiogiai sukaupti per didelę įtaką ir iškreipti miškų rinką.

 

Ar šios diskusijos turi pagrindo? Ar valdžia ruošiasi imtis konkrečių žingsnių?

 

Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas „Žinių radijui“ dar vasario 5 dieną teigė, kad šiuo metu valstybė turi pakankamai griežtus saugiklius, kad žemė nebūtų išparduota užsieniečiams arba didelėms kompanijoms masiškai. Vienas tokių yra saugiklių yra apsaugota valstybės žemė. Visa Valstybinei miškų urėdijai priklausanti miškų žemė negali būti parduodama verslui. Taip pat pagal Miškų įstatymą valstybiniai miškai negali būti net nuomojami.

 

Antras svarbus saugiklis, anot pašnekovo, yra Valstybės turima pirmumo teisę įsigyti parduodamą privatų mišką, kai jo teisėtas savininkas nori tai padaryti.

 

Trečias svarbus saugiklis yra skirtas nedidelių miškų bendrasavininkams, kuriems yra sudaromos kliūtys paveldėtą mišką „atsidalinti“ ir parduoti. Tai reiškia, kad visi bendraturčiai savo sklypą turi parduoti arba toliau vykdyti ūkinę veiklą.

 

Nepaisant saugiklių, prekyba mišku yra gana dažnas reiškinys. Šiuo metu Lietuvoje gali būti apie 250 000 miškų savininkų, kurie valdo apie 800 000 hektarų miško. Tokia situacija susidarė dėl įstatymuose numatytos tvarkos, kai privatiems asmenims buvo grąžinama iki 5 hektarų miško plotai. Tokiu būdu buvo siekiama apriboti masiškus pardavimus. Privatiems savininkams miško pardavimas yra skatinamas valstybės, sako A. Gaižutis. Paklaustas, kodėl susidarė tokia situacija Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas pateikė keletą esminių argumentų. Vienas jų – baudos miško savininkams už neteisingai vykdomą ūkinę veiklą, kurios yra labai didelės, kaip ir taikomos miško vagims. Kitas argumentas – ūkinės veiklos apmokestinimas 5 proc. mokesčiu nuo galutinio pardavimo kainos. Parduodant mišką po tam tikro laikotarpio nuo jo įgijimo minėtas mokestis netaikomas, bet jei savininkai užsiima ūkine veikla, mokestis taikomas. Pasitaiko net atvejų, kai savininkams už ne vietoje pastatytą palapinę nuosavame miške yra skiriamos baudos už žalą gamtai. Taip pat sudaromos didelės kliūtys naujiems medžiotojų būrelių susikūrimams, nes reikalaujama steigti juos dideliuose vieniems savininkams priklausančiuose miško plotuose.

 

A.Gaižutis teigia, kad valstybė turi pakankamai saugiklių miško supirkinėjimui dideliu mastu suvaldyti, todėl į problemą reiktų pasižiūrėti kitu kampu – kaip padėti smulkiems miško savininkams išlaikyti miškus, vykdyti komercinę veiklą ir konkuruoti rinkoje su viena per milijoną hektarų miško valdančia Valstybine miškų urėdija.

 

Kol kas politikai tik pradeda diskusijas dėl naujų saugiklių, iki konkrečių veiksmų ar įstatymų pakeitimų dar gali būti gana toli.

Komentarai

*



Norėdami aktyvuoti mygtuką "Tinka", spragtelėkite ČIA.



Žaliavinės medienos kainos
Informacija atnaujinta 2018-02-06
Eglės rąstai 73 €/m3
Eglės plonrąsčiai 68 €/m3
Pušies rąstai 70 €/m3
Pušies plonrąsčiai 60 €/m3
Juodalksnio rąstai 70 €/m3
Beržo rąstai 140 €/m3
» Daugiau informacijos
Įmonių paieška
Reklama

 


 


 

 

 

 

 

Naudingos nuorodos