Neseniai, š. m. rugsėjo mėn. 1 d. „Šiaulių Naujienose“ buvo paskelbtas straipsnis „Kodėl kertami Lietuvos miškai“. Straipsnio pradžioje žurnalistas Romualdas Baliutavičius piešia tokį vaizdą: „Dar prieš du mėnesius čia ošė pušys, žaliavo eglių skaros, bolavo beržų kamienai, dabar driekėsi kelių hektarų plynė, styrojo palikti kelmai, mėtėsi šakos, vietomis priekaištingai į mus žiūrėjo pelkės akys… Miško čia nebeliko. O kaip paukšteliai ir žvėreliai? Kur jie dabar gyvens? Kodėl pjaunami medžiai, kurie mums valo orą ir yra naudingi sveikatai?"

 

Daugiau kaip pusė viso Lietuvoje parduodamo miško pusvelčiui atitenka draugui, kaimynui ar pirmai pasitaikiusiai įmonei. Miško ir miškininkystės rinka yra vis dar labai neskaidri, tad specialistai įspėja, jog dažnu atveju be profesionalų pagalbos parduodamas mišką žmogus liks apgautas. Interneto skelbimuose ir miško aukcione, atsiduria tik maža dalis iš 10000 per metus Lietuvoje sudaromų miško sandorių.

Paveldėtos, įgytos ar dovanotos miško valdos – tai investicija, įpareigojanti miško savininką pirmiausia priimti svarbų sprendimą, koks savo turto valdytojas jis nori ir gali būti. Jei žmogus dega noru mokytis ir dirbti pats, jam reiks sukti vienu keliu, o jei mišku praturtėjusiame gyvenime jau gausu visai ne eiguliško pobūdžio darbų, greičiausiai savininkas žvalgysis, ką pasikviesti į pagalbą.